dubuliuoti

dubuliúoti, -iúoja, -iãvo intr. 1. Ob, Kp, Ldk, Sdk rastis dubulėms, duobėms, darytis klampiam: Sunku dabar važinėt, keliai dubuliúoja Tršk. Rytoj miškan nevažiuosiu, ba jau kelias dubuliúoja Sv. Šiandien atodrėkis, važiuojant dubuliúoja Mlt. 2. RtŽ klimpti, grimzti, dubsėti: Toks didelis atodrėgis, kad visu keliu arklys dubuliuoja An. Na, kam tą arklį pririšei pievon, matai, kad baisiai dubuliúoja (mindžioja) Mlt. 3. dumšlėtis, raukšlėtis: Audeklas dubuliúoja Dkk. Jo kelnės, kaip eina, dubuliúoja Kp.

◊ kad pil̃vas dubuliúotų apie sotų privalgymą: Valgyk, kad pilvas dubuliuotų, dirbk, kad akyse žaliuotų TŽIV517.